viržis

1 vìržis sm. (1) K.Būg, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LTEXII247, Nm, vir̃žis (2) [K], Š, DrskŽ, Smln; SD¹197, SD404, Q249, MŽ, MŽ270, Sut, P, F, N, M, LFV129, LBŽ, viržỹs (4) [K], LVIV620, NdŽ, KŽ, LzŽ, vìržiai pl. (1), viržiaĩ pl. (4) bot. erikinių šeimos visžalis augalas, šilojas (Calluna): Šilinis viržis (C. vulgaris) Mt, P.Snar. Baltasis viržis (C. alba) Mt. Vìržis – tai tokie karkliukai, nuo šlapimo pūslės jais gydo Pc. Vir̃žiai žydi mėlynai miškan Kpč. Vir̃žiai an rudenį žydžia Švnč. Vir̃žiai rudenio žolynas Ktk. Vir̃žiai pavasarį ko anksčiausiai žali, žeme pagal auga eglynuose J. Vìržiai, bruzgynai Tlž, Rg. Tuos miškuos vieni vir̃žiai tik ir auga Lkm. Per tuos vìržius nė uogų nematyt Dkš. Rankos pūslėtos nuo vir̃žių [rovimo] Dglš. Jų karvės ir viržiùs ėda Drsk. Karvės, būdavo, viržiùs, vilkaplaukį graužia Klt. Vir̃žiais avelių peržiem neiššersi Dglš. Vìržius rinkom GrvT132. Viržiùs duonon dėdavom Klt. Viržiùs pradėjom braukytie i keptie [į duoną] Str. Kare viržiùs iš miško grūdom, neturėjom valgyt Antr. Vir̃žių dideli grūdai, aš, būdavo, vištom prikuliu, sveika, gurkliai išsidirba Lb. Regias, kur te galia būti vir̃žiuos medaus, ale mat yrai Svn. Iš tų vir̃žių tai tokis tamsesnis medus darosi Srj. Vìržių juodas medus Pc. Lesą kurtiniai taip pat viržių, mėlynių, gal ir girtuoklių viršūnėles T.Ivan. Molį maišydavo, vir̃žių dėdavo i krėsdavo tvartą Dglš. Kad aš jauna nuejau, nieko gero neradau, viržiais tvertas dvarelis, virkščiom kišti langeliai LTR(Antz). ║ to augalo džiovintos šakelės, vartojamos kaip vaistažolės: Vir̃žių arbata labai gardi Krs. Vìržiai nuo kaklo skaudėjimo Graž. Viržiaĩ nuog nervų Rod. ║ pl. tų augalų priaugusi vieta, viržynas: Viržiuosna iš pavasario gena karves Rtn.

◊ vìržių mė́nuo K.Būg, NdŽ; SD¹197, SD404, Sut, N rugsėjis: Ceremonijos užima mėnesio dalią pjūties ir viržių rš.